vietinis pavasario pranašas kieme – balų ežerynai ir pelkės. jos gali labai labai erzinti, nes perėjus per kiemą įklimpsti purve ir amen švariems batams (nepadeda net greitas perbėgimas, if you know what I mean). bet gali ir atverti naują teritoriją atradimams. pavyzdžiui, gali įsivaizduoti, kad esi tokioje lietuviškoje Balio salos versijoje, kurią čiabuviai su guminiais vadina Balų sala. kviečiu […]
nuostabi ekskursija… iki komposto krūvos
sekmadienį saulė taip skaisčiai švietė… o aš nešiau kibirą išpilti į komposto krūvą ir kai pamačiau, kokios gražios(?!) saulėje šildosi komposto atliekos, kokios jų formos, gulėjimo kompozicijos, – žūtbūt nusprendžiau jas nufotografuoti. va taip, įkvėpimas pasirodė dar vienoje (ne)tinkamoje vietoje. žinoma, kol su fotoaparatu priėjau komposto krūvą, apėjau dar visą kiemą, paklūpėjau ant žemės, pakilnojau dirvoje rastus daiktus ir […]
1 projektas: Nagų lako ir puodelio susidūrimas
Jau senokai knietėjo pradėti kūrybinių projektų seriją: “Pamačiau, užsinorėjau, padariau kaip galėjau” 🙂 O puodelis, išmargintas nagų lako verpetais, buvo vienas iš tų seniai norimų įgyvendinti projektų, todėl būtent jam atitenka garbė atidaryti kūrybinių projektų seriją. Taigi. Pradžioje buvo baltas puodelis. Tada (istorija nutyli detales) jis susidėjo su pasiūtėlišku nagų laku, kuris nuobodų baltą jo gyvenimą pavertė chaotiškai žaviu. Štai […]
Gegužės desertai
Jie buvo trys: “Netyčiukai” eklerai, įdaryti rikotos sūriu, kurį nusprendžiau pirkti parduotuvėje po to, kai fotografuojant rikotos dėžutė nukrito ir įtruko dugnas. Likimo pirštas – ne kitaip. Atrastasis rabarbarų pyragas, kuris pirmą kartą kepant pabėgo per kraštus (per žema skarda), o antrą kartą pavyko ir keliavo pas Močiutes, Motinos dienos proga. Receptas iš čia >> Tiramisu su maskarpone ir sausainiukais iš mūsų […]
Žydinti Praha
Nežinau kaip su kitais miestais, bet pavasariška Praha atrodo stulbinančiai. Gal kaltas kultūrinis šokas: patekau į ją atrodančią taip, kaip po 2 savaičių daugmaž atrodys Vilnius. Gal kaltas pats senamiestis, kurio architektūra tokia didinga, “rimta”, panoramiška, o pražydę medžiai ir gėlės staiga viskam suteikia ypatingo, trapaus švelnumo ir subtilumo… Nežinau, kas “kaltas”, bet aš įsimylėjau… Įsimylėjau į šį magišką […]
Kritikai, V. Kasiulis ir Verbų sekmadienis
Lietingą šeštadienio popietę su U.G. susitikom ir ji nusivedė mane į naująjį V.Kasiulio dailės muziejų. Kaip dvi meno kritikės vaikščiojom po p. dailininkų Rimšos ir Kasiulio paveikslų parodas ir kritiškai aptarinėjome paveikslų stilių, technikas, neužbaigtumą, plokštumas, minčių gilumą, kikenome iš moterų figūrų… Atradau, kad tapyti visai verta pradėti ne ant balto fono, o ant juodo. O šiandien būta Verbų sekmadienio, […]
Pavasarop nuo kalno
Taip gražu, kai pavasaris vis daugiau ir daugiau ridenasi į miesto gatves, medžius, į parkus ir pievutes. Ir vis daugiau pavasario ženklų – tikrų ir asmeninių. Pavasarį geriausia stebėti arba sprindžio atstumu, arba nuo kalno, kur viskas kaip ant delno. Ir gaudyti gaudyti ženklus, kol nepražiopsojom kažko itin svarbaus. Prie Žirmūnų vidurinės gimnazijos, laukiant S. spektaklio