Tempiuosi iš lauko sandėliuko medinę plokštę. Turiu ambicingą mintį nutapyti ikoną. Mat buvau prieš kelis sekmadienius įkonų dirbtuvėlėse Ramintojoje, patiko paveiksliukai iš kurių buvo galima pasidaryti ikoną ir pagalvojau, kad ir aš taip galėčiau. Galėčiau nutapyti ikoną. Jos tapymas galėtų tapti sekmadienių meditacija, potėpis po potėpio, mintys apie gražius dalykus ir štai, auksu padabinta ikona… Bet tada supratau, kad […]
susiglaudę daugiabučiais
[foto: 2017-ųjų Kopenhaga] baltos eilės gimusios einant iš draugės Šeškinėje. — susiglaudę daugiabučiais tik 100 m iki automobilių jūros. naktimis vamzdžių pučiamasis orkestras, dienomis kiemuos mišrus vaikų choras, vakarais suaugusiųjų arijos. Vieni įsijungia šviesą, kiti išsijungia – atsistojus po langais matei ko neturėtum matyti. Susišvieskime lempomis, susidaužykime radiatoriais, nuleiskime vandenys unitazuose, susitrenkime durimis. Aš noriu žinoti, ar tu dar […]
Kodėl aš sviedžiau savo telefoną…
Mes vaikystėje (vasariškas variantas): plėšėme alyvų lapus-pinigus, pasvyrusiame sandėliuke ant lentynų susistatę skardines, stiklainius, turtingesnio vaiko atsineštą sausų pusryčių kartoninę pakuotę (oho!), žaidėme parduotuvę. Žaidėme šeimą, žaidėme kamuoliu, mušėmės, barėmės, kalbėjome, žaidėme kepsais, mėtėmės akmenimis pasidaliję į grupuotes, prisikurdavome daug visokiausių veiklų, regis, iš nieko, o vasaros vakarais, pavargę po savo sukurtos dienos ir susėdę ant betoninių laiptų, po […]
9 mėnesiai su stebuklingu ryto ritualu. Rytiniai ryto puslapiai
Ką pasakytum, jeigu tau pasiūlyčiau kiekvieną mielą (ar nemielą) rytą, rašyti 3 puslapius į dienoraštį? Neribotą laiką? Greičiausiai, kad prunkšteltum ir sakytum: – nenoriu, neturiu laiko, tingiu, nemoku rašyti, kokia prasmė?,.. O jeigu dar pridurčiau, kad šitie kasrytiniai 3 puslapiai, labai tikėtina, daugiau ar mažiau pakeis tavo gyvenimą/savijautą į geresnę pusę? Oooop… Jau matau, kad akyse žibtelėjo susidomėjimo ugnelės! […]
Didysis šeštadienis mažoje Balų saloje
vietinis pavasario pranašas kieme – balų ežerynai ir pelkės. jos gali labai labai erzinti, nes perėjus per kiemą įklimpsti purve ir amen švariems batams (nepadeda net greitas perbėgimas, if you know what I mean). bet gali ir atverti naują teritoriją atradimams. pavyzdžiui, gali įsivaizduoti, kad esi tokioje lietuviškoje Balio salos versijoje, kurią čiabuviai su guminiais vadina Balų sala. kviečiu […]
nuostabi ekskursija… iki komposto krūvos
sekmadienį saulė taip skaisčiai švietė… o aš nešiau kibirą išpilti į komposto krūvą ir kai pamačiau, kokios gražios(?!) saulėje šildosi komposto atliekos, kokios jų formos, gulėjimo kompozicijos, – žūtbūt nusprendžiau jas nufotografuoti. va taip, įkvėpimas pasirodė dar vienoje (ne)tinkamoje vietoje. žinoma, kol su fotoaparatu priėjau komposto krūvą, apėjau dar visą kiemą, paklūpėjau ant žemės, pakilnojau dirvoje rastus daiktus ir […]
Gegužės desertai
Jie buvo trys: “Netyčiukai” eklerai, įdaryti rikotos sūriu, kurį nusprendžiau pirkti parduotuvėje po to, kai fotografuojant rikotos dėžutė nukrito ir įtruko dugnas. Likimo pirštas – ne kitaip. Atrastasis rabarbarų pyragas, kuris pirmą kartą kepant pabėgo per kraštus (per žema skarda), o antrą kartą pavyko ir keliavo pas Močiutes, Motinos dienos proga. Receptas iš čia >> Tiramisu su maskarpone ir sausainiukais iš mūsų […]
Pavasarop nuo kalno
Taip gražu, kai pavasaris vis daugiau ir daugiau ridenasi į miesto gatves, medžius, į parkus ir pievutes. Ir vis daugiau pavasario ženklų – tikrų ir asmeninių. Pavasarį geriausia stebėti arba sprindžio atstumu, arba nuo kalno, kur viskas kaip ant delno. Ir gaudyti gaudyti ženklus, kol nepražiopsojom kažko itin svarbaus. Prie Žirmūnų vidurinės gimnazijos, laukiant S. spektaklio