sekmadienį saulė taip skaisčiai švietė… o aš nešiau kibirą išpilti į komposto krūvą ir kai pamačiau, kokios gražios(?!) saulėje šildosi komposto atliekos, kokios jų formos, gulėjimo kompozicijos, – žūtbūt nusprendžiau jas nufotografuoti.
va taip, įkvėpimas pasirodė dar vienoje (ne)tinkamoje vietoje.
žinoma, kol su fotoaparatu priėjau komposto krūvą, apėjau dar visą kiemą, paklūpėjau ant žemės, pakilnojau dirvoje rastus daiktus ir susižavėjusiomis akimis gaudžiau visokiausias lyg ir nereikšmingas iš po sniego išlindusias smulkmenas, kurios atrodo fantastiškai ir dar fantastiškiau saulėkaitoje <3
lyg pėdsekys ieškojau pavasario pėdsakų ir štai kokių nuostabių ir paprastų turtų atradau per pusvalandį:
dėkui už ekskursiją kartu!
bet, bet, bičiuli, išeik ir vienas į tokį mažytį, bet nuostabų nuotykį! Pavasaris atidengia daug įdomybių, keistenybių, kurios grąžina norą stebėti ir stebėtis. Net, jei atrodo aplinkui nieko įdomaus nėra, gyveni miegamajame rajone, nesi fotografas ir t.t., ir pan… Pabandyk atkreipti dėmesį į smulkmenas ir detales, o jos savo ruožtu gali apdovanoti tave atradimo džiaugsmu ir įkvėpimu! 😉
Gražaus pavasarėjimo <3
Akimirkų Gaudyklės Jolanta.
