– Labas, aš esu Perfekcionizmas. Tavo kūrybiškumo priešas.

-…nu ne, dar per kreivai, dar per kreivai, dar… na gerai, tiek to, tinka…  Bet… gal galima perkabinti, ten geriau atrodys? Oi, čia rėmas kažkoks išsitepliojęs. Nuotrauka per tamsi atrodo… O nee… Jei ne šalia esančios, blaiviai mąstančios ir mane nuraminusios moterys (,,juk viskas gerai atrodo…”), turbūt penketą valandų kabinčiau dvylikos nuotraukų parodą, kol man pagaliau viskas atrodytų TIKRAI […]

Continue Reading

Kodėl aš sviedžiau savo telefoną…

Mes vaikystėje (vasariškas variantas): plėšėme alyvų lapus-pinigus, pasvyrusiame sandėliuke ant lentynų susistatę skardines, stiklainius, turtingesnio vaiko atsineštą sausų pusryčių kartoninę pakuotę (oho!), žaidėme parduotuvę. Žaidėme šeimą, žaidėme kamuoliu, mušėmės, barėmės, kalbėjome, žaidėme kepsais, mėtėmės akmenimis pasidaliję į grupuotes, prisikurdavome daug visokiausių veiklų, regis, iš nieko, o vasaros vakarais, pavargę po savo sukurtos dienos ir susėdę ant betoninių laiptų, po […]

Continue Reading

Didysis šeštadienis mažoje Balų saloje

vietinis pavasario pranašas kieme –  balų ežerynai ir pelkės. jos gali labai labai erzinti, nes perėjus per kiemą įklimpsti purve ir amen švariems batams (nepadeda net greitas perbėgimas, if you know what I mean). bet gali ir atverti naują teritoriją atradimams. pavyzdžiui, gali įsivaizduoti, kad esi tokioje lietuviškoje Balio salos versijoje, kurią čiabuviai su guminiais vadina Balų sala. kviečiu […]

Continue Reading