Įsivaizduokite, kad jūs žaibiškai galite persikelti į skirtingų pasaulio kampelių bibliotekų archyvus. Fantastinio filmo scenarijus šiais laikais tampa realybe. Na, nes… internetas 😀 Keliais pelytės paspaudimais atsiduriate archyvuose, be pirštinių, gerdami kavutę vartote, pvz., aštuoniolikto amžiaus knygas, semiatės įkvėpimo ir žinių… Aš jau nepamenu, kaip atradau, kad bibliotekos turi suskaitmenintus knygų archyvus, bet atradus kelio atgal nebuvo 😀 Po […]
– Labas, aš esu Perfekcionizmas. Tavo kūrybiškumo priešas.
-…nu ne, dar per kreivai, dar per kreivai, dar… na gerai, tiek to, tinka… Bet… gal galima perkabinti, ten geriau atrodys? Oi, čia rėmas kažkoks išsitepliojęs. Nuotrauka per tamsi atrodo… O nee… Jei ne šalia esančios, blaiviai mąstančios ir mane nuraminusios moterys (,,juk viskas gerai atrodo…”), turbūt penketą valandų kabinčiau dvylikos nuotraukų parodą, kol man pagaliau viskas atrodytų TIKRAI […]
Kodėl aš sviedžiau savo telefoną…
Mes vaikystėje (vasariškas variantas): plėšėme alyvų lapus-pinigus, pasvyrusiame sandėliuke ant lentynų susistatę skardines, stiklainius, turtingesnio vaiko atsineštą sausų pusryčių kartoninę pakuotę (oho!), žaidėme parduotuvę. Žaidėme šeimą, žaidėme kamuoliu, mušėmės, barėmės, kalbėjome, žaidėme kepsais, mėtėmės akmenimis pasidaliję į grupuotes, prisikurdavome daug visokiausių veiklų, regis, iš nieko, o vasaros vakarais, pavargę po savo sukurtos dienos ir susėdę ant betoninių laiptų, po […]
Didysis šeštadienis mažoje Balų saloje
vietinis pavasario pranašas kieme – balų ežerynai ir pelkės. jos gali labai labai erzinti, nes perėjus per kiemą įklimpsti purve ir amen švariems batams (nepadeda net greitas perbėgimas, if you know what I mean). bet gali ir atverti naują teritoriją atradimams. pavyzdžiui, gali įsivaizduoti, kad esi tokioje lietuviškoje Balio salos versijoje, kurią čiabuviai su guminiais vadina Balų sala. kviečiu […]