Pusantrų metų su rytiniais puslapiais. Mūsų ,,ilgalaikių” santykių paslaptis.

 [foto:Visi dvylika rytinių puslapių tomų. Paskutinį su rankomis ir saule (kamehame banga?) pirkau Norfoje, jo viršelio dizainas yra genialus 😀 Galima sakyti, turiu naują motyvaciją tęsti rašymą, kad galėčiau supirkti keisčiausius sąsiuvinius iš Norfos. Nujaučiu, kad niekad jų nepritrūksiu. Win win.] Prabėgo jau pusantrų metų, kai parašiau pirmąjį rytinių puslapių sakinį. Pačiai kartais sunku patikėti, kad va jau nuo […]

Continue Reading

Įkvepiančios tinklalaidės ir laidos, kurios naudingai užims ausis (pildoma)

[foto: Mano kažkurių dienų darbo stalo iliustracija, 2018] Pastarųjų metų atradimas ausims ir smegenims – podcast`ai, lietuviškai verčiami į ,,tinklalaides” (tekste naudosiu abu žodžius). Labai mėgstu dirbdama su nuotraukomis ar rankdarbiais fone klausytis muzikos, tačiau turiu pripažinti, kad tinklalaidės ir įrašyti išmintingų žmonių pokalbiai dar naudingiau užima smegenis. Galima klausytis einant, važiuojant, dirbant, užsiimant proto koncentracijos nereikalaujančiais darbais ir […]

Continue Reading

Brūkšneliai, sujungiantys mokslą ir meną. Monika Jasnauskaitė ir sfinksai

Šio pasakojimo herojė dailininkė ir molekulinės biologijos specialistė Monika Jasnauskaitė puikiai jaučiasi abejose srityse ir meistriškai sugeba jas suderinti. Jos piešiniai puošia rūbus, knygas, sienas, skrenda su pašto balandžiais atvirukų pavidalu bei tampa mokslinėmis iliustracijomis. Niekad nežinai, kuo gi nustebins Monika šįkart!  Šioje projekto ,,įkvepia” serijoje praskleisiu talentingos savamokslės dailininkės darbo užkulisius ir net, jei nepiešiate, Monikos istorija gali tapti jūsų […]

Continue Reading

Tarp paveikslų ir gamtos. Svečiuose pas Annemieke van Eupen

Ar sutiktumėte su manimi, kad geriausi suvenyrai, kuriuos atsivežame iš savo kelionių yra ne daiktai (magnetukai, spintoje dulkėsiančios statulėlės,..), o patirtys, nuotykiai, pažintys? Pamatyti vaizdai? Sutiktų žmonių istorijos? Senokai norėjau pakalbinti pažįstamus kūrėjus ir pafotografuoti juos, įkvepiančius jų namus. Ir ką jau ką, bet mažiausiai tikėjausi, kad pirmas herojus šioje serijoje bus netgi iš Olandijos, o atrasiu jo namus […]

Continue Reading

Kodėl aš sviedžiau savo telefoną…

Mes vaikystėje (vasariškas variantas): plėšėme alyvų lapus-pinigus, pasvyrusiame sandėliuke ant lentynų susistatę skardines, stiklainius, turtingesnio vaiko atsineštą sausų pusryčių kartoninę pakuotę (oho!), žaidėme parduotuvę. Žaidėme šeimą, žaidėme kamuoliu, mušėmės, barėmės, kalbėjome, žaidėme kepsais, mėtėmės akmenimis pasidaliję į grupuotes, prisikurdavome daug visokiausių veiklų, regis, iš nieko, o vasaros vakarais, pavargę po savo sukurtos dienos ir susėdę ant betoninių laiptų, po […]

Continue Reading

Rugsėjis. Muzikinis 5-ukas

Gerai be muzikos, bet su muzika dar geriau. Dalinuosi savo rugsėjo muzikiniu penketuku – dainomis, kurios sukasi paskutiniuoju metu ir įkvepia labiausiai: 1. Anna Of The North – Lovers Daina išgirsta filme “To All the Boys I’ve Loved Before”. Pasirodo su ja labai romantiška klaidžioti dideliame muziejuje tarp daugybės žmonių: 2. Still Corners – The Message Daina, kuri vis ratais kvadratais […]

Continue Reading

9 mėnesiai su stebuklingu ryto ritualu. Rytiniai ryto puslapiai

Ką pasakytum, jeigu tau pasiūlyčiau kiekvieną mielą (ar  nemielą) rytą, rašyti 3 puslapius į dienoraštį? Neribotą laiką? Greičiausiai, kad prunkšteltum ir sakytum: – nenoriu, neturiu laiko, tingiu, nemoku rašyti, kokia prasmė?,.. O jeigu dar pridurčiau, kad šitie kasrytiniai 3 puslapiai, labai tikėtina, daugiau ar mažiau pakeis tavo gyvenimą/savijautą į geresnę pusę? Oooop… Jau matau, kad akyse žibtelėjo susidomėjimo ugnelės! […]

Continue Reading

Du skaniausi sumuštiniai, kurių negana

Prisipažinkim. Vaikystėje patys skaniausi sumuštiniai buvo: batonas su sviestu ir daktariška dešra, batonas su sviestu (+cukrus/uogienė), batonas su kakaviniu sviestu, juoda duona + sviestas ir druska, … Žodžiu, kuo daugiau batono ir sviesto. Atrodo, kad batonas kartais tebūdavo priedanga, o sviestas – svarbiausia dalis. Ir kuo storesnis jo sluoksnis, tuo geriau… Dabar atėjo tokie laikai, kai sumuštinį norisi paversti […]

Continue Reading

Didysis šeštadienis mažoje Balų saloje

vietinis pavasario pranašas kieme –  balų ežerynai ir pelkės. jos gali labai labai erzinti, nes perėjus per kiemą įklimpsti purve ir amen švariems batams (nepadeda net greitas perbėgimas, if you know what I mean). bet gali ir atverti naują teritoriją atradimams. pavyzdžiui, gali įsivaizduoti, kad esi tokioje lietuviškoje Balio salos versijoje, kurią čiabuviai su guminiais vadina Balų sala. kviečiu […]

Continue Reading

nuostabi ekskursija… iki komposto krūvos

sekmadienį saulė taip skaisčiai švietė… o aš nešiau kibirą išpilti į komposto krūvą ir kai pamačiau, kokios gražios(?!) saulėje šildosi komposto atliekos, kokios jų formos, gulėjimo kompozicijos, – žūtbūt nusprendžiau jas nufotografuoti. va taip, įkvėpimas pasirodė dar vienoje (ne)tinkamoje vietoje. žinoma, kol su fotoaparatu priėjau komposto krūvą, apėjau dar visą kiemą, paklūpėjau ant žemės, pakilnojau dirvoje rastus daiktus ir […]

Continue Reading