Ketvirtosios ,,ĮKVEPIA” serijos svečiuose – daugkartinių maišelių fėja, entuziastingai besimokanti tvaresnio gyvenimo būdo ir žalesniems pokyčiams įkvepianti kitus. Tai – Monika Levickaitė, įkūrusi daugkartinių maišelių verslą ,,Žalia žinutė”, administruojanti žalios bendruomenės tinklaraštį tuo pačiu pavadinimui bei kuruojanti Tvarių bičiulių virtualią biblioteką.
Mudvi susipažinome prieš dvejus metus prekiaudamos kalėdinėje mugėje – Monikai ir jos iš antrinių medžiagų siūtiems maišeliams ši mugė buvo debiutinė. Pastebėjau, kad mano pažįstamų bendraamžių rate Monika yra tas žmogus, kuris, regis, sąmoningiausiai juda žalesnio gyvenimo link bei įkvepia ir mane pačią sąmoningiau vartoti, ieškoti gamtai draugiškesnių, natūralesnių alternatyvų.
2019-ųjų lapkričio pabaigoje, jaukiai įsitaisiusios Monikos kambaryje, kalbamės apie jos kelionę sąmoningesnio ir žalesnio gyvenimo link bei pribrainstorminame mūsų pačių mažų ir didelių įpročių, kurių stengiamės laikytis. Tikime, jog jie prisideda prie švaresnio pasaulio. Galbūt daug ką darote ir patys, galbūt kai kas bus atradimas. Skaitykite toliau ir sužinokite.
Monikos istorija: žingsniai į tvarumą ir lemtingos atostogos
Sąmoningesnio ir tvaresnio gyvenimo atskaitos tašku Moniką laiko pasirinkimus, įvykusius prieš šešerius metus. Tuomet visiškai nustojo vartoti alkoholį, tapo vegetare, susidomėjo meditacija. Jau prieš šiuos pokyčius jai ,,atrodė, kad reikia gyventi teisingai, tvarkingai, pagal tam tikrus moralės principus”, bet prisipažįsta, kad iki tol gyvenimas buvo ,,labiau iš inercijos”, o ekologinis raštingumas nebuvo didelis. Svarbus žingsnis link jo buvo sužinojimas apie rūšiavimą, domėjimasis juo ir pradėjimas rūšiuoti atliekas. Pradžioje norėdama įkvėpti kitus būti tvaresniais, Monika bandė mokyti aplinkinius praktinių dalykų, bet po to suprato, ,,kad šaknys ne ten, o šaknys – vertybėse”. Juk kritiškai mąstantis, sąmoningas, blaivus žmogus, tikėtina, visiškai natūraliu dalyku laikys tvaresnį, draugiškesnį gamtai gyvenimo būdą ir pats jį gyvens…
Monikai pradėjus rūšiuoti atliekas, sumažinus plastikinių maišelių naudojimą, po truputį ir jos artimieji tai ėmė priimti kaip normą. Jie Moniką laiko ,,atskaitos tašku, iš kurio galima pasisemti idėjų”.
Žiūrint iš šalies, visai organiškai iš tokio Monikos gyvenimo būdo išsivystė ir ,,Žalia žinutė”.
2017-ųjų metų kovą Monika atostogaudama vaikščiojo Lietuvos pajūriu ir stebėjosi, kiek daug šiukšlių išmesta į krantą… Rinkdama šiukšles staiga prisiminė prekybos centruose negailestingai plėšomų plastikinių maišelių rulonų vaizdą ir jai kilo idėja pabandyti sukurti alternatyvą vienkartiniams plastikiniams maišeliams. Taip po truputį ir prasidėjo ,,Žalios žinutės” daugkartinių maišelių iniciatyva. Monika labai nuoširdžiai ir išsamiai pati pasakoja visą iniciatyvos atsiradymo istoriją čia, rekomenduoju paskaityti >> Atkreipkite dėmesį į Monikos išgalvotus ir pagamintus žavingus ,,Žalios žinutės” pagalbininkus – padirbtukus:
Mergina pastebi, kad nėra tobulo zero waste gyvenimo būdo. Tu gali viską nusipirkti be pakuotės, bet ar žinai, kaip pardavėjas gavo tuos daiktus? Galbūt jie, pavyzdžiui, buvo skraidinti iš kito pasaulio krašto? ,,Lietuviškas kopūstas įvyniotas į plastiką dažnai geriau nei parduodamos braškės be pakuotės, kurios atskraidintos iš Kanados.” Maisto pakuotės kol kas didžiausias Monikai tvarumo iššūkis, kurį norėtų įveikti.
Deja, siekį gyventi tvariau dažnai lydi perdegimas dėl ,,žalių” idėjų – kai ,,labai dėl jų stengiesi, jautiesi šiek tiek vienišas, atrodo, kad aplinkui, pavyzdžiui, daug plastiko ir niekas nesuka dėl to galvos…” Mergina pastebi, kad ,,palankiau išlaikyti sveiką protą ir geriau daryti dalykus reguliariai, po truputį negu nerti visa galva. Nes kai neri visa galva, tu ir kritinio mąstymo šiek tiek pameti.”
,,Pirkdama daiktus, atsakau sau į klausimus: ar man tikrai to reikia? Gal aš galiu tai gauti Lietuvoje? Jei ne, iš kur galėčiau siųstis? Ar man tikrai reikia to daikto, kuris bus siunčiamas? Jeigu jo tikrai reikia ir negaliu jo gauti vietinėje rinkoje (knyga, prietaisas ar pan.), tada leidžiu sau jį parsisiųsti.”
,,Neįmanoma sugalvoti šimto procentų tvarių būdų, kurie būtų tobuli. Bet yra geresni sprendimai, alternatyvos ir jos dažnai nieko nekainuoja. Tvarumui reikia kūrybingumo.”
Sėdime kambaryje ir Monika rodo stalą, kurį pati pasigamino iš prie konteinerio rastos lentos ir batų dėžės bei absoliučiai pritaikė prie savo kambario patalpos. Kai gamino stalą, tas atsiradęs kūrybinis džiaugsmas, pasitikėjimas savo jėgomis ir jauduliukas priminė vaikystę. Žaisdama su mergaitėmis, kurdavosi savo namus, prisigalvodavo baldus jiems. Monika pastebi, kad suaugus atsiranda daug pragmatizmo, o būti nerūpestingam yra blogai. ,,Dabar atrodo, kad esame praradę savo kūrybingumą ir bijome… Estetikos supratimas pasikeitęs. Esą yra standartas, štampas, kaip turi atrodyti siena, plytelės, stalas – ir viskas!..”. Bet gal tai tik mes patys sau įsikalėme į galvą? Gal iš tikrųjų šalia yra pilna pigesnių, gamtai draugiškesnių alternatyvų ir kažkur šalia plevena didelė kūrybos laisvė? Visai kaip senesniais laikais, visai kaip vaikystėje. Tik išdrįsk visu tuo pasinaudoti 😉
+20 mūsų praktikuojamų tvaresnio gyvenimo įpročių
Paprašiau Monikos pasidalinti, kokius konkrečius tvaresnio, natūralesnio gyvenimo įpročius įsivedė ar bando įsivesti į savo kasdienybę, juos papildžiau savo asmenine patirtimi, pastebėjimais. Ir štai jums mūsų sąrašas (kuris tikrai nebaigtinis!):
- Rūšiavimas, atsakingas daiktų išlydėjimas. Tinkamai rūšiuodami atliekas, mažiname jų kiekį išmetamą į šiukšlynus. Stengiamės galvoti prieš įsigydamos daiktą, kokiu būdu teks su juo atsisveikinti, kai baigs savo tarnavimo laiką. Tarkim, baterijos ir perdegusias lemputės keliauja į surinkimo stendus parduotuvėse. Nebereikalingą tekstilę panaudojame skuduriukams, priduodame perdirbimui (naujieji tekstilės konteineriai ar ,,Lindex”, ,,H&M” supirkimo paslaugos), o dar tinkamus dėvėti rūbus atiduodame tiems, kam jie reikalingi (jaunesnioms giminaitėms, per drabužių mainus su draugėmis ir pan.). Beje, nebereikalingas paklodes priims ir gyvūnų prieglaudos. Taip pat rekomenduoju DĖK`ui stoteles, kur galima palikti nebereikalingus gerus daiktus ir pasiimti reikalingus sau.
- Daugkartiniai maišeliai sveriamiems produktams ir daugkartinis krepšys pirkiniams. Abidvi stengiamės visada kuprinėse su savimi turėti mažų ,,Žalios žinutės” maišiukų vaisiams, daržovėms, riešutams ar pan. įsidėti. Pradžioje apsiperkant dėtis į juos produktus gali būti nedrąsu (,,ką kasoje pasakys?!), bet įprastai kasininkės nusiteikusios gana neutraliai ar net pagiria maišelius. Kokybiškas, medžiaginis pirkinių krepšys esantis po ranka tarnaus daugybę metų ir tik įsivaizduokite, kiek pakeis plastikinių pirkinių krepšių (kurie, deja, įprastai panaudojami tik keletą kartų…).
Įprastas Monikos kuprinės turinys: daugkartinis pirkinių krepšys, indelis maistui su įrankiais, termosinis puodelis, daugkartinė nosinė ir maži ,,Žalios žinutės” maišeliai - Sąmoningiau pirkti ir vartoti maistą. Stengiamės kuo dažniau valgyti vietinį, sezoninį maistą (naminės, lietuviškos daržovės, vaisiai, uogos ir t.t.). Jeigu tik yra alternatyva parduotuvėje tarp supakuotų ir nesupakuotų produktų (ir jeigu tai labai nepakenks kokybei), renkamės nesupakuotą variantą. Skaitome produktų sudėtį ir, jei yra palmių aliejaus, prekė įprastai grįžta atgal į parduotuvės lentyną. Skauda širdį, kai reikia išmesti sugedusį maistą ar produktus, tad stengiamės geriau pirkti po mažiau ir viską suvartoti. O ką įmanoma – dar šviežią užšaldyti ir suvalgyti vėliau. Dar įprastai ant perpjautos cukinijos pusės uždedu rankų darbo bičių vaško drobelę – cukinija ilgiau išlieka šviežia (receptą kaip pasigaminti drobelę rasite čia >>). Mūsų šeimos ūkyje maisto atliekos keliauja vištų palesinimui, o tai ko jos neles – į kompostą.
Vaškinės drobelės gali padėti ilgiau išlaikyti daržoves šviežias - Mitybos pokyčiai. Valgyti mėsą ar jos nevalgyti – kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Mes štai pasirinkome vegetarizmą. Ir ne tik dėl asmeninių priežasčių ar kad gaila gyvūnų, bet ir dėl gąsdinančių skaičių, kiek CO2 išskiria gyvulininkystės pramonė… Į maisto racioną įtraukti daugiau (kuo natūraliau ir ekologiškiau) išaugintų daržovių, vaisių, grūdų produktų – tikrai neskauda net ir mėsavalgiams.
- Daugkartiniai indai. Jau yra nemažai vietų, kur karštus gėrimus išsinešimui galima įsipilti į savo termo puodelius, o maistą išsinešimui – į savo indelius. Monika mielai naudojasi tokia galimybe, pavyzdžiui, kavinėje pirkdama mėgstamą pyragą išsinešimui. Aš stengiuosi, jei tik įmanoma imti savo gėrimus termose, vandenį gertuvėje, naminį maistą indeliuose ir šalintis vienkartinių indų.
- Pirkti pilstomus, beriamus produktus. Turgūs ir zero waste (nulis atliekų) parduotuvės. Turgūs (Kalvarijų, Halės, turgeliai) su didele gausa sveriamų produktų arba sveriamų ir ekologiškų produktų parduotuvės Vilniuje ,,Alpana Unpacked”, ,,Zeroteka” – vietos, kur lengviausiai galima įsigyti visokiausių maisto produktų savo taroje. Pastarosiose zero waste parduotuvėse galima į savo tarą įsipilti skalbiklių, šampūnų ir t.t. Pavyzdžiui, Monika iš ,,Alpana Unpacked” nusiperka kiaušinių vienetais, makaronų ar pilstomo acto.
O čia mano pirmo apsilankymo ,,Zerotekoje” pirkiniai: kompostuojami šiukšlių maišai, metaliniai šiaudeliai dovanoms, lufos kempinė (dalį jos naudoju maudynėms, o atkirptą – gabalėlį indų plovimui), bambukinis dantų šepetėlis ir muilas – šampūnas plaukams. - Natūrali kosmetika: mažiau yra daugiau? Mūsų natūralios kosmetikos lobynas – ,,Kvapų namai”. Su Monika ten esame atradusios hidrolatus, natūralius aliejus ir gasulio molį, šviežius kremus. Puikiai galima išsiversti su nedaug natūralių ir universalių kūno priežiūros priemonių. Pienelių, tonikų, kreminės pudros, skaistalų ir kt. panašių mums nesuprantamų ir perteklinių kosmetikos priemonių pas mus nerasite. Matyt esame ,,beviltiškos” natūralaus grožio palaikytojos 😀
- Bambukinis dantų šepetėlis. Su Monika sutarėme, kad tai vienas iš ,,neskausmingiausių”, bet svarbių daiktų plastiko kiekio mažinime. Dabar daugumoje kosmetikos skyrių surasite iš natūralių, perdirbamų, atsinaujinančių medžiagų pagamintus dantų šepetėlius. Mes naudojame bambukinius. Prisipažinsiu – nustojau naudoti plastikinius dantų šepetėlius labiausiai dėl to, kad valydamasi jais dantis tiesiog nebegalėjau negalvoti, kiek plastiko nuo trynimosi tiesiogiai patenka į mano gleivinę ir po to į mano organizmą… Fui…
- Naminė dantų pasta. Monika yra pasigaminusi dantų pastą iš bentonito molio (sudėtyje yra bentonito, ksilitolio, pipirmėčių eterinio aliejaus, kokosų aliejaus). Sako, kad jai ji labai tinka ir patinka. Aš savo ruožtu esu išbandžiusi naminę pastą sodos ir kokosų aliejaus pagrindu. Man nepasiteisino, nes soda burnoje man sukelia nemalonų jausmą. Beje, dėl visa ko rekomenduojame pasitarti su savo odontologu prieš pereinant prie naminių dantų pastų 🙂
Monika su bambukiniu dantų šepetėliu, namine dantų pasta ir daugkartiniu skustuvu. Kas pirmas į eilę grožio ritualams? 🙂 - Kokybiškas daugkartinis skustuvas. Monika šiuo metu naudoja metalinį daugkartinį skustuvą su keičiamais peiliukais. Džiaugiasi, kad nebeliko plastikinių skustuvų sąžinės graužaties ir tuo, kad daiktas jai tarnaus dešimtį metų. Sako, kad naudojimas nesudėtingas ir daugiau apie naudojimosi patirtį pasakoja čia >> 😉
- Natūralūs dezodorantai. Monika naudoja kristalinį, o aš šiuo metu išbandau ,,Ben&Anna” dezodorantą sodos pagrindu. Pastarojo dėžutė yra plastikinė, bet bent jau natūrali sudėtis džiugina. Tik… aš, matyt, nelabai draugauju su soda kosmetikoje, nes mane truputį erzina, kad tepant dezodorantas sukrenta gumuliukais ir palieka baltus sodos pėdsakus ant rūbų… Naaa, dezodoranto pasirinkimas galiausiai priklauso nuo gyvenimo būdo. Kai kam jo net nereikia, kai kam reikia stipresnio, o kai kurie puikiai su žalia citrina vietoj dezodoranto išsiverčia!
- Daugkartiniai įklotai ir sauskelnės mažyliams. Tai gal ir nėra pačios patogiausios alternatyvos vienkartinėms, bet tikrai draugiškiau gamtai ir sveikatai. Sauskelnės kol kas mums dar neaktualios, bet aš negaliu nepasidalinti savo atradimu, kurį pritaikysiu ateityje. Pirmąkart prižiūrėjau Mažylį, kuris nešiojo daugkartines sauskelnes. Nors pradžioje man tai atrodė ne itin patogu ir neįprasta, tačiau tas faktas, kiek vienkartinių sauskelnių sutaupyta, mane labai sužavėjo! Be to vaikučiui patogu jas dėvėti ir odelei sveikiau. Tokius pat privalumus galiu pabrėžti ir kalbėdama apie daugkartinius įklotus. Tai gana diskretiška tema, tad tik prisipažinsiu, kad džiaugiuosi perėjusi prie jų! 😉
Monikos megzta lininė šluostė indams plauti - Porolonines kempines keičiame į rankų darbo linines šluostes arba lufos kempines. Monika vardija poroloninių kempinių minusus: legendinis blogis, neperdirbamos, veisiasi mikrobai, nesuyra. Ar dar kažką reikia pridurti?.. Ji pati indus plauna linine, pačios megzta šluoste. Šioji yra stipri, lengvai išsiplauna, gerai šveičia, pasiekia linkius, yra iš natūralios medžiagos, kuri suirs. Aš tuo tarpu prisijaukinau natūralias lufos (plaušenės) kempines. Ar žinojote, kad jos yra gaminamos iš džiovintų plaušenės vaisių? Jos, tiesiogine to žodžio prasme, auga tarsi kokios cukinijos!
- Pokyčiai maudynėse. Vietoj dušo želė ar skysto muilo – muilo gabaliukas (bonusas, jei dargi įsigytas be pakuotės). Esame išbandžiusios ir kelis kietuosius šampūnus, bet šie, deja, ne itin pasiteisino (arba pleiskanoja oda, arba jausmas, kad plaukai dar riebesni nei buvo…). Maudynėms pradėjau naudoti lufos plaušinę – ji yra natūrali bei puikiai šveičia. Ir neplyšta po pirmo naudojimo, kaip kai kurios a la natūralios kempinės iš ,,Drogo”…
Monikos atradimai - Sumažinti ,,buitinės chemijos” priemonių kiekį. Monika prisipažįsta, kad jai buityje teužtenka vieno valiklio, kurį pati pasigamina iš vandens ir acto (1:1 vandens ir acto, keli lašeliai eterinio aliejaus). Ant valomo paviršiaus pabarsto sodos ir purškia šiuo valikliu. Tokiu būdu plauna ir indus, ir paviršius. O skalbimui rekomenduoja muilo drožles. Kalbant apie savo valymo darbus, bent čia aš draugauju su soda! Ji tikrai sąžiningai šveičia paviršius, mėgstu ją tiek pavienę, tiek ir ekologiškų valiklių sudėtyje.
- Rinktis vietinės rinkos produktus. Jei tik įmanoma, renkamės vietinių gamintojų ir kūrėjų, Lietuvoje pagamintus ar išaugintus produktus. Sezonines daržoves, Lietuvoje pagamintus rūbus, daiktus buičiai ar lietuvių kūrėjų darbus dovanoms.
- Kokybiški, iš natūralesnių medžiagų pagaminti rūbai. Dėvėtų drabužių parduotuvių lobynai. Mes nesekame madų, tad drabužiai mūsų spintose ne ant mados bangos. Bet žinome, kad juos dėvėdamos ir po kelių metų jausimės jaukiai. Tapę svarbu, kad tie rūbai būtų kokybiški ir tarnautų ilgiau. Mielai renkamės lietuvių kūrėjų rūbus (pvz., ,,Darnos” sukneles). Kitą vertus, itin mėgstame Humanas ir panašias dėvėtų drabužių parduotuves, kur randame gražių rūbų. Bet ir jose jau stengiamės apsipirkti sąmoningiau, kad papigiai nepripirktume nereikalingų rūbų…
- Natūralios žvakės ir kvapai. Parafino žvakes jau net nejauku degti, žinant, kokių kenksmingų medžiagų išskiria… Mieliau renkamės sojos, vaško žvakes. Aš pastaruoju metu esu atradusi eterinius aliejus (kuriuos garinu bei naudoju kosmetiniams tikslams), palo santo lazdeles ir kitus natūralius smilkalus, kurie sukuria jaukią atmosferą kambaryje.
- Dovanos ir dovanų pakavimas. Dovanas renkuosi rankų darbo, tas, kurios žmogui reikalingos arba tiesiog dovanoju patirtis. Nes pati žinau, kaip erzina pridovanoti nereikalingi daiktai (nors ir su geromis intencijomis). Kalbant apie dovanų pakavimą, Monika įprastai jas pakuoja į paprastą rudą popierių ir šį išpiešia. Sako, kad supakuota dovana tikrai nebūtinai turi atrodyti kaip iš Instagram`o 🙂 Padekoravimui tinka plunksnelės, džiovinti augalai, kankorėžiukai ar kiti natūralūs ir mieli daikčiukai. Mėgstamiausias dovanos akcentas – atvirukas. Su dovanomis gauti dovanų maišai, juostelės pasitarnauja ateičiai pakuojant dovanas.
Asmeninis oranžinis dviratis - Viešasis transportas, dviratis, ėjimas. Dažniausiai praktikuojame šias transporto rūšis. Automobilis, be abejo, patogu ir kartais be jo nekaip. Bet kitą vertus – jis spūsčių ir didėjančio CO2 kaltininkas. Aš ypatingai mėgstu dviratį, kai reikia nuvažiuoti į parduotuvę ar savo kūno transportavimą suderinti su sportu ir pasigrožėjimu apylinkėmis.
- Sąmoningesnės kelionės. Ar tikrai jau būtinai reikia čiupti pigius skrydžių bilietus? Žinoma, jei kelionė buvo labai laukta ir išsvajota – tai puiki proga nukeliauti pigiau. Bet čiupti, tik, kad čiuptumei – hmm… tai jau kvepia vartotojiškumu. Jau žinoma – kelionės skrydžiais ne pačios draugiškiausios gamtai… Įprastai mielai pakeliaujame ir pailsime Lietuvoje – čia tiek daug gražių dar neatrastų vietų. Beje, pastebėjau, kad keliaujant kyla sunkumų su vartojimu ir maitinantis lieka daug atliekų (juk viską reikia pirkti :(), manęs tai tikrai nedžiugina. Tad bent jau stengiuosi kelionėje turėti savo gertuvę (ar plastikinį butelį naudoti iki kelionės galo), šveicarišką peiliuką ir daugkartinius maišelius – vis šis tas.
- Elektros ir vandens naudojimas. Vadinu save šviesų didžėje 🙂 Nemėgstu, kai šviesa kambaryje dega be reikalo ar į elektros lizdus yra prijungti ir savo raudonas ar žalias akutes žibsena nenaudojami prietaisai. Stengiuosi, kad viskas kas nereikalinga būtų išjungiama, o vanduo nebūtų leidžiamas be reikalo.
- Smulkmenos, bet svarbios. Monika renkasi popierinę lipnią juostą pakavimui ir savo užsakymus pakuoja be plastiko. Taip pat vietoj popierinių nosinaičių naudoja savo pačios siūtas daugkartines nosines.
- Rankdarbiai ir restauravimas. Jeigu tik įmanoma, daiktus stengiamės pasigaminti pačios iš jau turimų ar rastų objektų. Dažnai tai būna net pigiau nei pirktis naują daiktą. Kalba eina ir apie maisto gaminius, ir apie aksesuarus, žaislus, dovanas, dekoracijas, buitinius daiktus. Nuostabu, kai galime restauruoti ir antram gyvenimui prikelti baldą ar kokį kitą daiktą. Svarbiausia tik noras ir kūrybinis polėkis 😉
Tad štai, mielieji, didžioji dalis mūsų ugdomų žalesnių įpročių. Komentaruose pasidalinkite savo pagrindiniais įpročiais ar tvaresnio gyvenimo siekiais 😉
Na, o pabaigai norėtume palinkėti, kad siekdami gyventi tvariau nepamirštumėte kritinio mąstymo ir nesileistumėte į kraštutinumus. Pasitelkite kūrybiškumą ir prisiminkite, kad ir vienas vienužis žmogus gali prisidėti prie didelių pokyčių 😉
Ačiū Monikai Levickaitei už pokalbį <3
,,Žalios žinutės” tinklalapis (čia ir naudingi straipsniai, ir maišelių parduotuvė) >>
Tvarių bičiulių virtuali biblioteka >>
,,Žalios žinutės” Facebook puslapis >>
,,Žalios žinutės” Instagram >>
,,Žalios žinutės” krautuvėlė >>
Nuotraukos ir tekstas: Akimirkų Gaudyklė (Jolanta Daubaraitė).
***
Tai ketvirtasis pasakojimas iš tęstinio projekto ,,ĮKVEPIA“. Jame vaizdais ir tekstais pasakosiu įkvepiančių žmonių istorijas, o dažnai šios istorijos bus labai artimai susipynusios su projektais, vietomis ir renginiais. Pradžioje projekto herojų sąrašas bus sudarytas iš mano pažįstamųjų rato. Tai artimos aplinkos žmonės, kurie nuoširdžiai daro, kas patinka, atranda, klysta, tyrinėja ir įkvepia. Jie ganėtinai kuklūs, bet turi daug ką pasakyti ir kuo pasidalinti. Tai tebūnie šis projektas, kaip viena iš galimybių juos atrasti ir mums įsikvėpti. Juk jei jie gali daryti, kas patinka ir gražu, galime sau leisti ir mes 😉
Dalinkimės, kurkime ir įkvėpkime vieni kitus!
