Šita pažintis anksčiau ar vėliau turėjo įvykti.
Tad susipažinkite – tai mano prosenelės megztos šlepetės, kurios vyresnės už mane:
Sunkoka pačiai patikėti, kad mano kojoms tenka garbė mūvėti prosenelės, prieš kokius 35-erius metus, megztas šlepetes… 3 5 – e r i u s m e t u s! Deja, prosenelė mirė prieš pat man gimstant… Kažin, ar ji bent nujautė, kad jos proanūkei šios šlepetės taps tokios brangios…
Bet šis supratimas įvyko tik tada, kai mano kojos sulaukė pilnametystės, t.y. 39 dydžio ir prosenelės mezginiai jaukiai apgulė pėdas. Atradau, kad šias šlepetaites patogu pasiimti su savimi ir tai jauki ,,avalynė”, kai teks basomis vaikščioti po grindis svečiuose ar darbe. Na ne ofise, aišku (o taip gaila…). Pavyzdžiui, man labai pasiteisino raudonųjų šlepečių ,,avėjimas”, kai dirbau aukle namuose ir darželyje. Vieną kartą, kai dirbau darželyje, pasisiūliau būti kviestiniu svečiu ir pasekti vaikams pasaką prieš pietų miegą. Tam, kad išlaikyčiau ,,nepažįstamo svečio” intrigą, apsigobiau pledu. Bet dėl raudonų ,,išdavikių” šlepečių tik užėjus pro duris, pastabūs vaikai ėmė klegėti ,,Čia Jolanta slepiasi!”… Šios šlepetės ne juokais jau buvo tapusios mano identiteto dalimi 🙂
Deja, prosenelės megztos šlepetės neamžinos, kulnai po truputį nusitrina ir man net gaila tampa jas avėti kasdien. Tad turėdama daugiau laiko (yeap, karantino metu) nusprendžiau panašias PAGALIAU nusimegzti pati. Nesu ,,didžioji mezgėja”, nors ir turiu knygą tokiu pavadinimu, o gyvenime būta visokių mezgimo užmojų… Taigi, visagali Internete, prašyčiau kuo paprastesnio mezgimo ir konstravimo, kad pavyktų iš pirmo karto ir neužmesčiau darbo praradusi kantrybę (kaip buvo su penkiais dienos šviesos neišvydusiais šalikais)… Įžiūriu, kad prosenelės šlepetės megztos įmantresniu būdu, bet radau paprastutes mezgimo instrukciją, kurios rezultatas iš esmės panašus….
Jeigu mokykloje per darbelių pamokas išmokote megzti tik gerąja ir blogąja akimis, atėjo metas sužibėti! Šlepetės megztos vien blogosiomis akimis – iš čia ir mezginio tamprumas. Mezginio ilgis turi būti 3,5 cm trumpesnis nei pėdos ilgis. Savo 39 dydžio kojai nusimezgiau 30 akių (apie 16 сm) pločio juostelę ir iš jos mezgiau apie 20 cm į aukštį.
Baigus megzti turime stačiakampį. Formuojant šlepetę reiks mezginį susiūti ties pirštais ir kulnu. Sukūriau video instrukciją šių šlepečių gamybai – ieškokite jos šio įrašo gale.
Mezgimui puikiai galite sunaudoti visokius siūlų likučius. Žinau, kad mano prosenelė pilkąsias šlepetes, mezgė iš ardytų naujų, bet brokuotų pėdkelnių. Mezgant dvigubu siūlu ar storais siūlais atitinkamai gausite storesnes ir šiltesnes šlepetės. Susiuvus kraštus galite apnerti kitos spalvos siūlais. Papuošimui tinka ir bumbulai. Jūsų fantazijos ir skonio reikalas. Beje, jei norite, kad padai būtų mažiau slidūs, ant išorinės jų dalies galite palašinti karštų klijų (maždaug taip >>).
Prisipažinsiu, tik 2019-ųjų lapkritį pradėjau pirmąkart žiūrėti serialą ,,Draugai”. Iki tol mačiau tik jo ištraukas, ištrauktas iš konteksto, ir nesupratau, kodėl tie žmonės taip dėl jo svaigsta, kodėl žvengia anie balsai už kadro… Pradėjusi žiūrėti maloniai užsikabinau, taip susidraugavau su veikėjais, kad bemat rudens ir žiemos vakarai buvo praskaidrinti šiuo šiltu serialu. Žvengiau ir aš už kadro 🙂
Prie ko čia ,,Draugai”? Pastaruoju metu juos žiūrėdama nusimezgiau visas tris poras šlepečių. Atrodo, kad žymiai prasmingiau praleidau laiką tiek žiūrėdama, tiek megzdama tuo pačiu metu. Užbaigdama paskutines geltonas šlepetes nė nutuokiau, kad su jomis galutinai užbaigsiu ir ,,Draugų” serialą. Na taip, Monika su Čendleriu bei mažyliais išsikrausto ir ką, viskas?! Ak taip, be to legendinio buto juk nebelieka ir ,,Draugų” šerdies. Net ašarą nubraukiau kai visi raktus suguldė, o einant paskutiniams titrams pajaučiau lyg ir kokią tuštumėlę… Serialas baigtas. Mezginys baigtas. Artimiausiu metu nebeturiu motyvacijos tęsti mezgimo. O megzti tiesiog šiaip sėdint kambary manęs nevilioja.
Pirmas šlepetes padovanojau mamai, antrą porą numezgiau dovanų tetai. Štai jums ir praktiška idėja dovanoms. Galite jau dabar pradėti megzti šlepetes kalėdinės dovanoms, kai to laisvo laiko daugiau… 🙂
Na, o geltonosios liko man ne tik mūvėjimui, bet ir priminimui (metas patetikai), kad nieko nėra amžino, kad galime ir turime tęsti šiltas tradicijas, dalintis ir, kad laukia jauki ir saulėta ateitis. Na, o kol kas likime namuose ir kurkime 😉
Ir jei nuotaika krenta, prašau, pažiūrėkite ,,Draugus”. Su rankdarbiu rankose ar be jo. Tikėtina, kad pasidarys smagiau.
***
Pabaigai – žadėtas instrukcinis video:
Likite sveiki, brangieji!
