Ar sutiktumėte su manimi, kad geriausi suvenyrai, kuriuos atsivežame iš savo kelionių yra ne daiktai (magnetukai, spintoje dulkėsiančios statulėlės,..), o patirtys, nuotykiai, pažintys? Pamatyti vaizdai? Sutiktų žmonių istorijos?
Senokai norėjau pakalbinti pažįstamus kūrėjus ir pafotografuoti juos, įkvepiančius jų namus. Ir ką jau ką, bet mažiausiai tikėjausi, kad pirmas herojus šioje serijoje bus netgi iš Olandijos, o atrasiu jo namus lankydamasi muziejuje. Bet apie viską nuo pradžių.
Olandijos mieste Arnheme (kurį laiką jame gyvenau), yra dešimt namų-muziejų, daugumoje jų gyvena žmonės ir atveria duris į savo ypatingus namus paskutinį mėnesio sekmadienį. Užsuksi, tave pavedžios, aprodys ir pripasakos įdomių dalykų. Pvz., 1866-ųjų statybos namo dalyje įrengtas muziejus, kurio svetainės interjeras išlaikytas pagal tą laikmetį su vangogiškomis kėdėmis, pečiuku, didžiule speculaas sausainių kepimo forma, o sienoje yra anga su durelėmis, kurios slepia senovinę lovą. Šią namo dalį besinuomojanti mergina toje lovoje nemiega, bet mėgsta jaukiai įsitaisyti ir skaityti knygas. Kitame 1921-ųjų statybos name-muziejuje keletą metų gyvena pora, kuri norėdama maksimaliai išlaikyti autentiškumą neturi šaldytuvo! Tad visaip sukasi, na ir nieko, puikiai išgyvena, nebadauja 😉
Šio įrašo heroję būtent ir atradau viename iš namų-muziejų (pastatytas 1869 m.). Šiame name paskutinius šešiasdešimt metų gyveno moteris tante Eef (teta Eef) su vyru, mirus jam (1976), ji liko našliauti ir mažai kas namie nuo to laiko tepasikeitė. O kai tante Eef mirė, namas tapo muziejumi, o dalyje jo apsigyventi nusišypsojo laimė menininkei Annemieke Van Eupen.
Po ekskursijos po muziejų, Annemieke pasikvietė aprodyti savo namo dalį. Paveikslai, senovinis supjaustyto paviršiaus odininko stalas (priklausęs tante Eef vyrui odininkui), juoda katė, nuostabi lova su raudonu baldakimu ir ypač ,,žaliasis kambarys”! Aš apsalusia širdimi ir akimis gėriau kiekvieną kampelį, ypač ,,žaliąjį kambarį”, ant kurio sienų Annemieke išraižė ir nupiešė daugybę fantastiškų grožybių. To apsilankymo metu teturėjau paprastą fotoaparatą, paprašiau padaryti keletą kadrų.
Grįžusi namo, iš visų aplankytų muziejų niekaip negalėjau pamiršti būtent šio ir pačios Annemieke. Jaučiausi tokia įkvėpta ir galvoje nenustojo kirbėti mintis, kad turiu ten sugrįžti su fotoaparatu, padaryti daugiau kadrų, pakalbinti Annemieke ir į Lietuvą atvežti tokių įkvepiančių lauktuvių. Išdrįsau jai parašyti ir po kelių savaičių aš darkart jos bute, praradusi laiko nuovoką, fotografuoju kambarių kampelius, o kadruose magiškai, tarsi pozuodama vis atsiranda menininkės katė…
Nors menininkė gyvena mieste, tačiau jai be galo svarbi ir reikalinga gamta. Savaitgaliais pabėga į miško apsuptyje esantį vasarnamį, kurį vadina dačia. Čia atgauna jėgas ir man labai patinka, jos pastebėjimas, kad po savaitgalio dačioje jaučiasi atjaunėjusi savaite <3
Štai taip pakalbėję apie gamtą, organiškai persikeliame į nuostabųjį ,,žaliąjį kambarį”. Į jį, pirmo apsilankymo metu, tiesiog įsimylėjau! Patekus į kambariuką tarsi patenki į mažą, stebuklingą pasaulį. Čia kiekviena detalė apgalvota, numylėta ir gali su pasimėgavimu tyrinėti kiekvieną kampelį.
O jau ištapytos komodos grožis! Ši komoda iš Fryzijos (Friesland), Nyderlandų provincijos. Joje yra miestelis Hindeloopen, garsėjantis dekoratyvine tapyba. Tikras įkvėpimas, jei norite restauruoti senus baldus. Kodėl gi nepaėmus dažų ir neištapius, pavyzdžiui, senos komodos?
Kambariuko sienas Annemieke įspūdingai išraižiusi bei išpiešusi gamtos ir fantastiniais motyvais. Kiek daug darbo įdėta, galiu tik įsivaizduoti… Tačiau šio projekto rezultatas vertas kiekvienos minutės!
Annemieke papasakojo, kad projekto dekoruoti sienas idėja kilo 2017-ųjų gruodį, viskas prasidėjo nuo sienų spalvų vizijų, kurias užčiuopė dienoraščio puslapiuose: sutemų metas (entre chien et loup) atnešė mėlyną/violetinę, o jonvabaliai – auksinę spalvas. Vėliau menininkė sugalvojo dekoruoti sienas pieštomis ir išraižytomis gėlėmis. Kiekviena gėlė yra skirtinga, Annemieke sako, na kaip ir viskas gyvenime – nėra vienodai pasikartojančio veiksmo, net ir pačių rutiniškiausių. O piešiant paukščius, gėles, nors ir pieši tą patį objektą, neįmanoma jo pakartoti identiškai. Taip ir gyventi savo gyvenimą, žinant, kad niekas nesikartos lygiai taip pat, o kartojimai greičiausiai padarys viską tik geriau.
Annemieke priduria, kad mėgsta susikurti magišką atmosferą ir pati sau primena, kad tai gali išaugti, į ką tik tai nori.
Pamačiusi šias sienas pagalvojau, kad štai ženklas man, drąsiau žiūrėti į jau keletą metų kirbančią idėją drąsiau dekoruoti sienas, baldus. Ir įkvėpimas jums,- kad būtumėte drąsūs ir kūrybiški savo namuose, nebijotumėte sienų/lubų/baldų vienokiu ar kitokiu būdu naudoti, kaip pagrindą saviraiškai. Beje, įrašo pabaigoje pasidalinsiu, kas įsikvėpus pradėjo vykti pas mane ant komodos!
O viena iš įspūdingiausių ir asmeniškiausių kambario dalių yra lubų freska, apie kurią Annemieke nuoširdžiai papasakojo mūsų pirmojo apsilankymo metu. Joje ji pavaizdavusi savo įsivaizduojamus žvaigždynus iš dalykų, kurie jai turi ypatingą reikšmę – vilko valanda, jos katė ir t.t.
Paklausiau Annemieke, kas ją labiausiai įkvepia. Gamta, literatūra ir van Gogas. Kad van Gogas artimas, nesistebiu, juk esame Olandijoje! Įdomu pažiūrėti, kaip išradingai menininkė interpretuoja van Gogo paveikslus, žavisi jo potėpiais. Stambius, energingus tapytojo potėpius, Annemieke transformuoja į brėžius, įrėžimus medienoje. Šitokia technika persikelia ir į originalius pačios menininkės darbus. Efektas įspūdingas!
Annemieke paprašė nusifotografuoti su šiuo paveikslu:
Jame ji sujungė du van Gogo paveikslus, bei pagardino ironijos prieskoniu. Originaliame paveiksle supuotoja (La Berceuse) atsimerkusi, o štai Annemieke interpretacijoje pati sūpuodama kūdikį supuotoja užmigo. Paradoksalu. O fone atsirado žymiosios saulėgrąžos, tačiau išraižytos Annemieke stiliumi.
O štai tokios knygų lentynos prie pat lovos. Iš knygų dailininkė mėgsta semtis įkvėpimo ir idėjų:
Dar keletas man ypatingomis pasirodžiusių namų detalių:
Džiaugiuosi atradusi Annemieke ir dėkinga, kad ji įsileido į svečius ir suteikė galimybę pasidalinti savo kūrybišku pasauliu. Tegul ji būna mums įkvėpimas gyventi taip, kaip jaučia širdis, kurtis savo svajonių namus, įsileisti į juos gamtos ir nebijoti eksperimentuoti. Nesvarbu, net jei turite tik vieną nuosavą kambariuką, tebūnie tai vieta, kur galite jaustis savimi ir laisvi <3
O, ir taip! Žadėta nuotrauka su mano pradėta dekoruoti komoda:
***
Pasakojimu apie Annemieke namus, pradedu tęstinį projektą ,,įkvepia“. Jame vaizdais ir tekstais pasakosiu įkvepiančių žmonių istorijas, o kartais tos istorijos bus labai artimai susipynusios su vietomis, projektais ir renginiais. Pradžioje šio projekto herojų sąrašas bus sudarytas iš mano pažįstamųjų rato. Tai žmonės, kurie nuoširdžiai daro, kas patinka, atranda, klysta, tyrinėja ir įkvepia. Jie ganėtinai kuklūs, bet turi daug ką pasakyti ir kuo pasidalinti. Tai tebūnie šis projektas, kaip viena iš vietų juos atrasti ir mums įsikvėpti. Juk jei jie gali daryti, kas patinka ir gražu, galite ir jūs 😉
P. S. Jei turite draugų, kurie jus labai įkvepia, jais žavitės ir norite, kad apie jų kūrybą, įdomias veiklas, kelią sužinotų daugiau žmonių. Jeigu pažįstate įkvepiančių, kūrybiškų, gyvų namų šeimininkus, kurie mielai priimtų į svečius. Jeigu patys norėtumėte pasidalinti savo kūrybiniu, gyvenimo būdo keliu ir padrąsinti kitus. Rašykite man >> Būsiu labai dėkinga už suteiktą progą susipažinti ir pasidalinti istorijomis.
Dalinkimės, kurkime ir įkvėpkime vieni kitus!
