Lietingą šeštadienio popietę su U.G. susitikom ir ji nusivedė mane į naująjį V.Kasiulio dailės muziejų. Kaip dvi meno kritikės vaikščiojom po p. dailininkų Rimšos ir Kasiulio paveikslų parodas ir kritiškai aptarinėjome paveikslų stilių, technikas, neužbaigtumą, plokštumas, minčių gilumą, kikenome iš moterų figūrų… Atradau, kad tapyti visai verta pradėti ne ant balto fono, o ant juodo. O šiandien būta Verbų sekmadienio, […]
Pavasarop nuo kalno
Taip gražu, kai pavasaris vis daugiau ir daugiau ridenasi į miesto gatves, medžius, į parkus ir pievutes. Ir vis daugiau pavasario ženklų – tikrų ir asmeninių. Pavasarį geriausia stebėti arba sprindžio atstumu, arba nuo kalno, kur viskas kaip ant delno. Ir gaudyti gaudyti ženklus, kol nepražiopsojom kažko itin svarbaus. Prie Žirmūnų vidurinės gimnazijos, laukiant S. spektaklio